Šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnai neleidžia atkreipti dėmesio į nedidelius negalavimus: padidėjusį nuovargį, galvos svaigimą, sąnarių ir žarnyno skausmus. Nedidelius negalavimus dažnai siejame su pervargimu, miego trūkumu, stresu ir nerimu. Tačiau mažai kas susimąsto, kad tokius negalavimus gali sukelti kirmėlės (helmintai), kurios mūsų organizme gali gyventi ilgai, sukeldamos nemažai simptomų, kuriuos dažnai suvokiame kaip kitų ligų požymius. Suaugusiojo ar vaiko kirmėlių simptomai priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau bet kuriuo atveju parazitų buvimas mūsų organizme sukelia diskomfortą ir pasibjaurėjimą, todėl labai svarbu kuo greičiau nustatyti parazitą ir atlikti atitinkamą gydymą, kad jis būtų pašalintas.
Kas yra helminto invazija?
Žmonių kirminai arba medicininis terminas „helmintų užkrėtimas“ yra didelė ligų grupė, kuri išsivysto po parazitų įsiskverbimo į žmogaus organizmą. Remiantis medicininiais rodikliais, nustatyta, kad apie 80% gyventojų yra užsikrėtę kirmėlėmis, tačiau ne visi apie tai žino. Paprastai žmogaus parazitų galima rasti žmogaus žarnyne arba vidaus organuose ir audiniuose. Kirmėlės žmogaus organizme sulaikomos naudojant specialius organus: siurbtukus, kabliukus, dyglius. Jie minta audinių sultimis arba kraujyje esančiomis maistinėmis medžiagomis.
Per savo gyvenimą kirminai gamina toksiškas medžiagas, kurios patenka į kraują, limfą, o paskui pasklinda po visą organizmą, prasiskverbdamos į vidaus organus ir sistemas, kur sutrikdo jų veiklą. Šiuolaikinė medicina žino daugiau nei šimtą helmintų rūšių, parazituojančių žmogaus organizme. Kai kurie iš jų nedaro didelės žalos, o kiti yra gana pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Svarbu atsiminti, kad kirmėlės, patekusios į organizmą, naudoja mūsų „išteklius“ savo gyvybinėms funkcijoms, sukeldamos daugybę viso organizmo veiklos sutrikimų.
Pradiniame etape kirminų simptomai yra neryškūs arba jų visai nėra. Tokiais atvejais parazitus aptikti gana sunku ir įmanoma tik tada, kai žmogus yra atidus savo sveikatai, pastebi menkiausius pažeidimus ir imasi priemonių jiems pašalinti.
Žmogaus organizme parazituojančių kirminų rūšys
Per daugelį evoliucijos metų kirminai išmoko gerai prisitaikyti prie žmogaus aplinkos. Parazitologijoje žmogaus kirminai skirstomi į dvi grupes:
- Audinių helmintai – parazituoja žmogaus audiniuose ar vidaus organuose: cisticerkoze, paragonimioze, echinokokoze, filariaze ir kt., kurios gali pažeisti žmogaus smegenis, kepenis, plaučius, sąnarius ir kt.
- Ertminės kirmėlės – gyvena plonojoje arba storojoje žarnoje: kaspinuočiai, kabliukai, apvaliosios kirmėlės, spygliuočiai, vikšrai.
Kirminai neturi galimybės daugintis žmogaus organizme. Kai kurių parazitų gyvenimo trukmė yra kelios savaitės (spygliuočiai), tačiau kai kurie individai gali gyventi metus (apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai) ir pasiekti didelius dydžius. Kavitinių kirminų gyvenimo trukmė dažniausiai pailgėja dėl pakartotinio užsikrėtimo. Suaugusiojo ar vaiko kirmėlių simptomai tiesiogiai priklauso nuo helmintų skaičiaus organizme, jų tipo, bendros sveikatos ir kitų žmogaus organizmo savybių.
Kaip atsiranda kirminų infekcija?
Galite užsikrėsti helmintais keliais būdais:
- Per dirvą: neplautų daržovių ir vaisių vartojimas, asmeninės higienos nesilaikymas dirbant su dirvožemiu.
- Plaukimas rezervuaruose.
- Naminiai ar gatvės gyvūnai – katės, šunys – dažni parazitų nešiotojai. Užsikrėsti galima ir smagių žaidimų su augintiniais metu, ir per dirvą ar smėlį.
- Per maistą – gyvulių mėsą, kuri nebuvo termiškai apdorota – pagrindinis audinių kirmėlių infekcijos šaltinis. Be mėsos gaminių, kirmėlių galima rasti ir pieno produktuose, žuvies mėsoje, konservuose.
- Asmeninės higienos taisyklių nesilaikymas yra pagrindinė vaikų kirminų priežastis, kurie žaisdami ar eidami gatve dažnai kiša nešvarias rankas į burną ir jomis trina akis.
Užsikrėtimas helmintu gali atsirasti ir kitu būdu. Nustačius parazitinę ligą, nustatyti infekcijos šaltinį sunku ir beveik neįmanoma.
Pirmieji helminto užkrėtimo požymiai
Po to, kai parazitai patenka į žmogaus organizmą, jie susiduria su imuninės sistemos barjerais, kurie juos atpažįsta kaip svetimkūnius. Jei imuninė sistema yra stipri, yra didelė tikimybė, kad helmintai nepateks į kūną arba bus greitai sunaikinti. Tais atvejais, kai žmogaus imunitetas yra silpnas, jis negali atsispirti parazitams, kurie be kliūčių prasiskverbia į žarnyną, vystosi ir virsta suaugusiais. Po kurio laiko, kai parazitai virsta suaugusiais, jie pradeda išskirti didelius kiekius toksinų, kurie nuodija žmogaus organizmą. Kirmėlių atliekos prasiskverbia į kraują ir pasklinda po visą kūną, sukeldamos pirmuosius požymius, tokius kaip:
- periodinis galvos skausmas;
- padidėjęs nuovargis;
- apetitas didėja arba sumažėja;
- pykinimas;
- pilvo skausmas;
- vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
- analinis niežėjimas;
- miego sutrikimas;
- padidėjęs jautrumas alergenams;
- padidėjęs dirglumas.
Suaugusiojo ar vaiko užsikrėtimo kirmėlėmis simptomai neigiamai veikia imuninės sistemos būklę; taip pat pastebimi odos bėrimai dėl kirminų, kurie dažnai painiojami su dermatitu. Beveik visada, pasireiškus minėtiems simptomams, žmogus net neįtaria, kad yra parazitinė liga, o pradeda tirtis kitų medicinos sričių gydytojai, kurie, gavus tyrimų rezultatus, nepastebi jokių reikšmingų nukrypimų nuo normos ir duoda siuntimą ar rekomenduoja išsitirti dėl kirmėlių.
Žmogaus kirminų simptomai
Helmintų simptomai suaugusiems ar vaikams tiesiogiai priklauso nuo parazito tipo, jo vietos ir infekcijos intensyvumo. Pavyzdžiui, užsikrėtus apvaliosiomis kirmėlėmis, simptomai pasireiškia 2–4 dienomis. Klinika visada ištrinama ir ją lydi bendras kūno negalavimas. Kitais atvejais, užsikrėtus parazitais, pirmieji požymiai gali pasireikšti po 2 - 3 savaičių, o jei žmogus yra užsikrėtęs filariaze, inkubacinis laikotarpis trunka iki 18 mėnesių. Panagrinėkime pagrindinius parazitinių ligų simptomus, kurie pastebimi kartu su helminto užkrėtimo požymiais (išvardyti aukščiau), kurį sukelia tam tikras helmintas:
- Pinworms arba enterobiazė – sukelia niežulį išangės kanale, kuris sustiprėja naktį, griežiant dantimis miegant.
- Trichocefalozė, difilobotriazė, šistosomos sukelia vitaminų trūkumą ir anemiją, prisideda prie disbakteriozės vystymosi.
- Apvaliosios kirmėlės – padidėjusi kūno temperatūra iki 37,5 laipsnių, sausas kosulys su skrepliais. Laboratoriniai tyrimai rodo padidėjusį eozinofilų skaičių ir atsiranda alerginių bėrimų. Esant stipriam užsikrėtimui, gali išsivystyti bronchitas su uždusimo priepuoliais ir plaučių uždegimu. Be to, atsiranda virškinimo trakto sutrikimų ir greitas bei reikšmingas svorio mažėjimas.
- Trichineliozė – sukelia raumenų skausmą, karščiavimą, akių vokų ir galūnių patinimą.
- Fascioliazė, Giardia, opisthorchiasis - veikia kepenis, sukelia geltos simptomus. Yra padidėjusi blužnis, neurologiniai sutrikimai ir virškinimo trakto sutrikimai.
- Urogenitalinė šistosomozė - sukelia diuretikų sutrikimus, kuriems būdingas kraujo išsiskyrimas šlapinimosi metu.
Be minėtų simptomų, kurie gali pasireikšti užsikrėtus helmintu, yra ir tokių, kurie kelia grėsmę žmogaus gyvybei, pažeidžia smegenis, centrinę nervų sistemą, akis, sąnarius ir kitus organus. Labai svarbu neieškoti kitų ligų, o atlikti išsamų kūno tyrimą su visais tyrimais dėl helminto užkrėtimo. Tik tada galima nustatyti parazitą ir visus gydymo būdus nukreipti į jo pašalinimą bei vidaus organų veiklos atkūrimą.
Kirminai yra tokie pavojingi
Vaikų kirmėlės – simptomai dažnai sukelia apetito sumažėjimą, taip pat alerginių reakcijų ar bronchito atsiradimą. Esant pažengusioms formoms, gali išsivystyti bronchinė astma, pneumonija ir kitos sunkios ligos. Sunkios parazitinių ligų formos dažnai sukelia žarnyno nepraeinamumą ir nervų sistemos sutrikimus. Kirminai žymiai sumažina imunitetą, todėl žmogaus organizmas tampa neapsaugotas nuo kitų infekcinės ar neinfekcinės kilmės ligų. Sunkesniais atvejais kirminai gali sukelti žmogaus smegenų pažeidimą ir net mirtį.
Helminto užkrėtimo tyrimas
Tikriausiai kiekvienam iš mūsų rūpi klausimas: ar aš kenčiu nuo helminto užkrėtimo? Pateikiame jums paprastą testą, tada suskaičiuokite teigiamų atsakymų skaičių į šiuos simptomus, būdingiausius parazitinėms ligoms:
- Ar jaučiate niežulį išangėje?
- Ar turite odos bėrimų?
- Ar dažnai skauda galvą?
- Ar dažnai pykina?
- Ar dažnai nerimaujate dėl tuštinimosi: pilvo pūtimas, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas?
- Ar ramiai ir gerai miegate?
- Ar ryte pastebite patinimą kojose, kūne ar po akimis?
- Ar sergate bronchine astma?
- Ar pastebite padidėjusius limfmazgius?
- Ar dažnai jaučiate kartumą burnoje?
- Ar lengvai pavargsti?
- Ar jaučiate nedidelį ir nemotyvuotą kūno temperatūros padidėjimą?
- Ar jūsų oda turi gelsvą atspalvį?
- Ar miegate knarkiate ar griežiate dantimis?
- Ar numetėte svorio dėl gero apetito?
Turite atsakyti: taip arba ne. Jei turite 8 teigiamus atsakymus, kyla helminto užkrėtimo pavojus. Tais atvejais, kai yra daugiau nei 12 teigiamų atsakymų, yra didelė parazitinės ligos tikimybė. Tokiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į infekcinių ligų specialistą ar parazitologą, atlikti išmatų tyrimą dėl kirmėlių kiaušinėlių, atlikti bendrą kraujo tyrimą. Tyrimo rezultatai padės patvirtinti arba paneigti helminto užkrėtimą.
Helmintų invazijos gydymo metodai
Šiuo metu yra daug būdų, kaip gydyti vaikų ar suaugusiųjų kirminus. Gydymo būdą pasirenka gydantis gydytojas, kirmino tipas, paciento amžius ir kiti veiksniai. Šiuo metu kirminų atsikratymo procesas vadinamas dehelmintizacija, kurią sudaro specialių vaistų, kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju turi skirti gydytojas, vartojimas. Kirmėlės – simptomai ir gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti gydantis gydytojas. Svarbu atsiminti, kad negalite savarankiškai gydyti kirminų, o tai geriausiu atveju neduos rezultatų, o blogiausiu atveju sukels komplikacijų, nes visi vaistai nuo kirminų turi daugybę kontraindikacijų ir šalutinių poveikių.